#Lithuanian
Quotes about lithuanian
Lithuanian culture, with its rich tapestry of history, language, and tradition, offers a unique lens through which we can explore universal themes such as resilience, identity, and the enduring spirit of a nation. Nestled in the heart of the Baltic region, Lithuania has long been a crossroads of diverse influences, yet it has maintained a distinct cultural identity that captivates and inspires. The Lithuanian language, one of the oldest in Europe, carries with it a profound sense of heritage and continuity, echoing the voices of ancestors who have weathered the storms of time. People are drawn to quotes about Lithuania because they encapsulate the essence of a people who have faced adversity with courage and grace. These quotes often reflect a deep connection to nature, a reverence for freedom, and a celebration of life’s simple joys. Whether you are exploring themes of national pride, the beauty of the natural world, or the strength found in community, Lithuanian quotes offer a window into a world where tradition and modernity coexist harmoniously, inviting us to reflect on our own journeys and the values we hold dear.
- Tamsta stebies? Nėr ko. Juk blaivininkų draugijos susirinkimai šaukiami tam, kad tinkamai ir nevaržomai išgėrus; įvairių liaudies švietėjų susirinkimai, - kad sutartinai mulkinus liaudį; finansininkų susirinkimai, - kad aptarus savo bankrotą. Kodėl visi dori vyrai, nepatenkinti savo žmonomis, negali susirinkti tam, kad parodytų žmonoms, jog jie moka tūkstantį kartų geriau apgaudinėti.
Šaša rašė, kad įsidarbino parodų kuratore.Tai buvo pusiau tiesa.Mama Nora rašė, kad tas darbas kaip tik jai.Tai buvo kompromisinė tiesa.Šaša rašė, kad viskas gerai.Tai buvo netiesa. Kaip visada.
Vyrą vertinti derėtų pagal jo veiksmus. Jeigu jis sako viena, o daro kita, spręskite tik pagal jo veiksmus ir žinosite, kas jo širdyje. Darykite išvadas laiku. Tikras vyras ne tik maloniai nuteiks moterį "naktiniam spektakliui", bet ir pasirūpins ja išlipęs iš lovos. Tikras vyras jausis atsakingas už šeimos gerovę ir harmoningus santykius. Tai - ne išsigalvojimas. Tai - aksioma.
Atsimenu vieną fotografiją iš jūsų Krymo vasaros: Milda palaidais plaukais stovi prie šešėliuotos sienos, o ant jos kabo metalinis laidas, susivijęs širdute. Taip ir nesupratau, ar Saša tai pastebėjo, ar atsistojai ten atsitiktinai. Kad tave ten fotografavo mylimas žmogus, nesigyrei, pati atspėjau, tai visada matosi iš šilto fotografuojamojo žvilgsnio.
Klausyk, Tūla, o ką mudu būtume veikę apsivedę? Kaži ką... Ką ir visi. Palindę po apklotu, užgesinę žiburį ir pasiekę visų troškimų ribas. O gal būtume niekad nesikėlę iš lovos ir pasakoję vienas kitam savo sapnus ar nebūtas istorijas? Ar vartę ir vartę tą nuščiurusį reprodukcijų albumą?
- Na matai, - murmėjo jis eidamas. - Suprask, vadinasi, ko ji nori. Moteris kalba apie atvirumą ir jūrą, vadinasi, kalba apie nepaprastą jūrą ir nuogą atvirumą. Tfu!.. Susigaudyk, kad nori... O reikia pasakyti - saldi moteris. Aistringa, karšta, švelni... A, ta naktis... Ji nepasotinama... Verta prisiminimo naktis...
Tačiau pirmiausia - kaip tuos lėktuvėlius pavadinsime lietuviškai? Juk nuolat nekartosim "maži nepilotuojami lėktuvai". Angliškai dažniausiai sakoma "drone" - "tranas", taip pat "zvimbimas, gaudesys". Siūlau lietuviškai sakyti "zvimbalius". Skamba panašiai kaip garsas, kurį tie lėktuvėliai leidžia. Aš juos girdėjau ne kartą. Bet jeigu ką nors erzina naujadaras, pasiūlykite geresnį žodį, mielai priimsime.
TulpėsRaudonos, margos, gelsvos, baltosPražydo tulpės visos kartu, -Vėliavos iš žolių iškeltosRaudonos, margos, gelsvos, baltos...Kad nebegrįžtų naktys šaltosIr pievų kruša neužbertų, -Raudonos, margos, gelsvos, baltosPražydo tulpės visos kartu.
Pavėlintąjį vasarojų seka piktžolės. Už ką jas pravardžiuoja "piktžolėmis", kad jos tokios pat žolės, kaip ir kitos? Dažnai gal dar naudingesnės, tik žmogus dar nemoka jomis pasinaudot ir, savo papratimu, ne save nupeikia, tik tai, ko jis netesi. <...> Mes pykstame and piktžolių, kam jos tokios vislios. Argi tai ne kvaila? Argi vislumas - eibė? Tai pavyzdys, kaip reikia gyventi, kad išliktumei. <...> Pačios sau paliktos, nesumaningo ar neapsukraus žmogaus "neglobojamos".
Ir todėl iš visų jėgų stengiasi gyventi: mylėti taip, kaip dar niekas iki jų nemylėjo, tikėti taip, kaip dar niekas iki jų netikėjo, norėti taip, kaip dar niekas iki jų nenorėjo, ir galiausiai perkelti tai, kas dar niekada nebuvo perkelta.